Planavimo susirinkimas. Atsiradus naujai užduočiai kažkas paklausia, kas ją paims. Visi žiūri į savo užrašus. Tada nuskamba sakinys, kurį esi girdėjęs tiek kartų, kad jo nebepastebi:
„Duok Povilui, jis dabar laisvesnis.“
Povilas ne šiaip laisvesnis. Prieš mėnesį jam nusibodo kas savaitę po pusdienį kilnoti skaičius iš vienos sistemos į kitą, ir apie tai jis kartą pasikalbėjo su dirbtiniu intelektu. Po valandos turėjo įrankį: darbas, kuris rydavo penktadienius, dabar pasidaro per dvidešimt minučių. Kodo neparašė nė eilutės. Nebereikia.
Povilas pasidžiaugė ir pasakė vadovui, galvodamas, kad pagirs.
Pagyrė.
O po dviejų savaičių Povilas turėjo dvi naujas ataskaitas, svetimą projektą ir vėl pilną kalendorių. Sutaupytas pusdienis kažkur dingo. Tiksliau, niekur nedingo. Jį tiesiog pasiėmė sistema.
Vadovas ne piktadarys
Būtų patogu papasakoti apie blogą vadovą, bet jis nieko blogo nepadarė. Daugelyje įmonių vadovas už tai ir vertinamas: pamatyti laisvą pajėgumą ir jį užpildyti. Jis pažiūrėjo į komandą, pamatė žmogų su laisvu pusdieniu ir padarė tiksliai tai, ko iš jo tikisi viršininkas.
Niekas nesuklydo.
Tik Povilas išmoko pamoką, kurios niekas sąmoningai nemokė: įmonė, kuri sutaupytą laiką konfiskuoja, moko žmones jo neberodyti. Kitą įrankį Povilas irgi pasidarys. Tik vadovas jo jau nebepamatys. Ataskaita ir toliau „užtruks pusdienį". Iš šono tai atrodo kaip tinginystė. Iš vidaus, kaip savisauga.
Ekonomistai tam turi pavadinimą
Tai nėra tik graži istorija apie biuro gyvenimą. Panašų mechanizmą ekonomistai yra matavę realiose įmonėse.
Kanados miško sodintojams mokėjo už pasodintą medį. Bet jie greitai suprato: jei parodysi, kad šį plotą galima apsodinti greitai, darbdaviui taps aišku, kad įkainio kelti nereikia. Tad sodinti greitai reiškė patiems sau nusikirsti rytojaus uždarbį.
Našumas buvo penktadaliu ar daugiau mažesnis ne iš tingumo, o iš aritmetikos.1 Sovietų fabrikų direktoriai tą pačią aritmetiką žinojo mintinai: planą viršyti pavojingiau nei jo neįvykdyti, nes šių metų rekordas yra kitų metų norma.
Ekonomistai tai vadina ratchet effect. Lietuviškai tiksliausia būtų sakyti: reketo mechanizmo efektas. Normos juda viena kryptimi. Pakilo ir nebegrįžta. Todėl racionaliausias ėjimas yra niekada neparodyti, kiek iš tikrųjų gali.
Būna ir atvirkščiai. Kai automobilių stiklų keitimo įmonė Safelite perėjo prie aiškaus apmokėjimo už atliktą darbą, našumas pakilo beveik per pusę.2 Žmonės moka dirbti greitai. Jie tiesiog pirma pažiūri, ar greitis bus apdovanotas, ar konfiskuotas.
Kiek Povilų sėdi tavo įmonėje
Dabar pažiūrėk į savo komandą. Kiek joje užduočių, kurios „užtrunka dieną", nors seniai užtrunka valandą?
To nesužinosi. Tai ir yra esmė.
Dar prieš porą metų Povilui reikėjo mokėti programuoti. Dabar užtenka mokėti paaiškinti, todėl Povilų kas mėnesį daugėja, o oficialus darbų trukmės vaizdas sensta greičiau, negu kas nors spėja jį atnaujinti. Tas pats įgūdis, kuris atlaisvino popietę, atrakina ir duris kitur.
Įmonė, kuri tą popietę konfiskuoja, lėtai praranda būtent tuos, kuriuos labiausiai norėtų išlaikyti. Sistema, kuri kiekvieną atsilaisvinusią valandą tuoj pat užpildo, gauna komandą, kurioje oficialiai niekas niekada nebūna laisvas.
Visi dirba pilnu tempu. Popieriuje.
Ir man teko duoti papildomų užduočių savo Povilui. Ne piktybiškai. Atrodė logiška darbus paskirti laisvesniam. Tik vėliau supratau, ką iš tikrųjų tada nusipirkau už tą pusdienį: vieną papildomą darbą ir vienu paslėptu įrankiu daugiau.
Priešnuodis paprastas tik teorijoje: kai žmogus sutaupo pusdienį, dalis to pusdienio turi likti jam. Kitaip Povilas išmoksta ne automatizuoti mažiau, o rodyti mažiau.
P.S. Povilas tą sakinį irgi girdėjo. Todėl Povilas daugiau niekada nebebūna laisvesnis.
C. Bellemare, B. Shearer, „Measuring Ratchet Effects within a Firm: Evidence from a Field Experiment Varying Contractual Commitment" (IZA Discussion Paper 8214, 2014). Kanados miško sodinimo lauko eksperimentas: kai darbdavys pasilieka teisę įkainį perskaičiuoti pagal parodytą našumą, produktyvumas 20–40 % mažesnis — ir tuo labiau, kuo ilgiau darbininkai gali naudotis vėliau pakelto įkainio nauda.↩
E. Lazear, „Performance Pay and Productivity", American Economic Review 90(5), 2000 — Safelite perėjus prie apmokėjimo pagal rezultatą, našumas vienam darbuotojui išaugo ~44 % (paskatų + darbuotojų atrankos efektas).↩